Pasirinkimai - ReSTARTAS

Nematoma kaina

Jūratė Mažintaitė — Mon, 27 Jul 2026 08:29:48 +0000

Mes esame linkę romantizuoti didelę sėkmę

Kai žiūrime į žmones, sukūrusius milijoninius verslus, pasąmoningai statome juos ant pjedestalo. Atrodo, kad jie yra išlieti iš plieno – neklystantys, visada žinantys teisingus atsakymus, nepažeidžiami, turintys neaprėpiamus energijos resursus ir geležinę kontrolę.

Tačiau realybėje, už tų įspūdingų skaičių, holdingų ir galingų prekės ženklų stovi lygiai tokie patys žmonės.

Žmonės, kurie lygiai taip pat klysta. Kurie lygiai taip pat jaučia paralyžiuojančią baimę prieš priimdami sprendimus, galinčius nulemti šimtų darbuotojų likimus. Kurie vėlyvą vakarą, išsijungus biuro šviesoms, lieka su ta pačia slegiančia vidine tuštuma ir klausimu: „O kas aš esu, kai nesu čia?“

Lyderystės vienatvė

Kuo aukščiau žmogus kyla verslo laiptais, tuo siauresnis darosi jo aplinkos ratas ir tuo gilesnė tampa jo izoliacija. Iš šalies atrodo, kad jie turi viską, tačiau realybėje jie dažnai neturi paties brangiausio dalyko – erdvės būti silpniems.

Komandai jie turi transliuoti visišką užtikrintumą, nes bet koks vadovo dvejojimas sistemoje pasėja chaosą. Verslo partneriams jie turi rodyti jėgą, kad išlaikytų pozicijas rinkoje. Šeimoje jie dažnai tampa tais, kurie tiesiog techniškai užtikrina finansinį saugumą, bet emociškai lieka užstrigę savo funkcijose.

Taip gimsta gili egzistencinė vienatvė.

Didelių verslų savininkams labiau nei bet kam kitam reikia palaikymo, saugumo ir galimybės išsikalbėti. Jiems gyvybiškai reikia erdvės, kurioje galima tiesiog būti, be būtinybės ką nors imituoti, be baimės, kad jų pažeidžiamumas bus panaudotas prieš juos.

Kartais, už uždarų durų, šie stiprūs lyderiai būna patys mažiausi ir labiausiai pasimetę žmonės savo pačių kambaryje. Ir tame nėra jokios gėdos – tai yra žmogiška prigimtis, kurią bandymas gyventi vien tik per protą ir kontrolę bando brutaliai užspausti.

Verslas – tavo vidinio gylio projekcija

Jei verslo kūrėjas nedaro gilaus, nuoseklaus darbo su savimi, jo paslėptas nesaugumas ar kontrolės manija anksčiau ar vėliau pradeda kraujuoti per verslo procesus. Įmonės ekosistema akimirksniu nuskaito lyderio įtampą ir reaguoja į ją darbuotojų kaita, baimės tyla susirinkimuose ar stringančiais rezultatais.

Todėl didžiausia drąsa šiuolaikiniame pasaulyje yra ne uždirbti dar vieną milijoną, o išdrįsti būti radikalioje tiesoje su pačiu savimi. Nes net ir patys stipriausi turi teisę sustoti ir gauti palaikymą.

“

Jūratė Mažintaitė"ReSTARTAS" bendraįkūrėja

*Norėdami gauti daugiau informacijos apie ReSTARTĄ ar turite pasiūlymų mums, susisiekite su mumis info@restartas.eu.

The post Nematoma kaina appeared first on ReSTARTAS.

Ieškantis žmogus

Jūratė Mažintaitė — Wed, 01 Jul 2026 08:29:48 +0000

Kaip iš tiesų atrodo ieškantis žmogus?

Jei reikėtų nupiešti šiuolaikinio „ieškančio žmogaus“ portretą, dauguma įsivaizduotų kažką, kas sėdi kalnuose, medituoja, skaito psichologinę knygą arba entuziastingai pasakoja apie savo naująjį hobį.

Tačiau realybėje, ypač verslo ir didelių atsakomybių pasaulyje, ieškantis žmogus atrodo visiškai kitaip.

Iš šalies jis atrodo labai sėkmingas. Jis profesionaliai valdo įmones, priima lemiamus strateginius sprendimus, pasirašo stambias sutartis, o jo socialiniai tinklai spinduliuoja stabilumą. Jis yra tas, į kurį kiti atsiremia, kai sunku.

Bet jei išjungtume foninį pasaulio triukšmą ir nusiimtume švarkus, pamatytume, kad ieškančio žmogaus viduje vyksta visiškai kitas procesas.

Nematomi ieškančio žmogaus bruožai:

Protas veikia visiško perkrovimo režimu. Jo galvoje tvyro nuolatinis minčių chaosas. Jis bando išspręsti savo gyvenimo kryžkelę intelektualiai, analizuodamas dešimtis scenarijų, tačiau vis tiek lieka taške: „Aš turiu viską, bet nebežinau, ko noriu šiame etape.“

Bėgimas į hiperaktyvumą. Kad išvengtų slegiančio tuštumos jausmo ir baimės likti vienumoje su savimi, jis visą savo dėmesį nukreipia į darbą, hobį. Dirba iki išsekimo, kuria naujus projektus, nes sustoti jam – tiesiog per daug baisu. Darbas jam tarnauja kaip emocinis anestetikas. Arba pasineria į hobį visa galva taip, kad tik kuo mažiau būtų laiko su savimi.
Kūnas nemoka meluoti. Nors protas sako „dar pakentėk, čia tik toks etapas“, kūnas jau rėkia. Tas nepaaiškinamas vidinis nerimas, pečių įtampa, nemiga ar jausmas, kad kažkas fiziškai „drasko iš vidaus“, yra vientisos sistemos signalai, kad kaina už šį vaidmenį tapo per didelė.

Gili, tyli vienatvė. Jis jaučiasi vienišas, nes aplinkoje neturi žmonių, su kuriais galėtų atvirai, be baimės pasikalbėti apie tai, kas jam iš tiesų svarbu, kas skauda ir kur link juda jo prigimtis.

Ieškantis žmogus beprotiškai nori pokyčio. Bet jis labai bijo žengti į nežinomybę. Ir šis vidinis konfliktas kasdien degina jo gyvybinę energiją.

Ko iš tiesų trūksta šiame taške?

Jei atpažįsti save šiame aprašyme, tau labiausiai trūksta ne naujų žinių, naujų teorijų ar dar vieno motyvacinio seminaro. Žinios, užstrigusios tavo galvoje, tik didina triukšmą.

Tau trūksta trijų pamatinių dalykų: aiškaus realybės matymo, erdvės sustoti ir aplinkos, kuri neleistų tau meluoti prieš patį save.

“

Jūratė Mažintaitė"ReSTARTAS" bendraįkūrėja

*Norėdami gauti daugiau informacijos apie ReSTARTĄ ar turite pasiūlymų mums, susisiekite su mumis info@restartas.eu.

The post Ieškantis žmogus appeared first on ReSTARTAS.

Galios žaidimas

Jūratė Mažintaitė — Mon, 29 Jun 2026 06:29:48 +0000

Galios žaidimas vyksta visur

Santykiuose, darbe, šeimoje, versle, organizacijose, bendruomenėse, politikoje net ir tavo viduje. Ir jeigu tu nežinai taisyklių – tu vis tiek žaidi. Tik dažniausiai pralaimi.

Kokios tos pagrindinės nerašytos taisyklės:

1. Galią turi tas, kuris prisiima atsakomybę. Kol kaltini aplinkybes ar kitus – atiduodi galią. Kai prisiimi – susigrąžini kontrolę.

2. Galią turi tas, kuris nebijo prarasti. Jei bijai netekti santykio, darbo, įvaizdžio – tampi priklausomas. Priklausomas žmogus derasi su savimi, ne su realybe.

3. Galią turi tas, kuris mato daugiau nei paviršių. Tas, kuris supranta, kas iš tikrųjų vyksta – tas renkasi, o ne tik reaguoja.

4. Galią turi tas, kuris valdo savo reakcijas. Emocinis reaktyvumas lygu lengvas valdymas iš išorės. Stabilumas lygu vidinė jėga.

5. Galią turi tas, kuris priima sprendimus. Ne tas, kuris svarsto ar analizuoja. O tas, kuris pasirenka ir juda, nežinodamas visko iš anksto.

6. Galią turi tas, kuris nebėga nuo tiesos. Savęs apgaudinėjimas – didžiausias galios nutekėjimas. Tiesa, net jei ir nepatogi – grąžina aiškumą.

Deja, dauguma žmonių galios žaidimą bando laimėti iš išorės. Kontroliuodami kitus, prisitaikydami ar manipuliuodami.

Bet tikrasis lūžis įvyksta tada, kai supranti, kad didžiausias galios žaidimas vyksta su savimi. Ar tu pats laikaisi savo žodžio? Ar tu darai tai, ką žinai, ką turi daryti? Ar tu renkiesi, ar vis dar vengi ir bėgi nuo to?

Gali pergudrauti kitus, bet jei pralaimi sau – pralaimi viską.

“

Jūratė Mažintaitė"ReSTARTAS" bendraįkūrėja

*Norėdami gauti daugiau informacijos apie ReSTARTĄ ar turite pasiūlymų mums, susisiekite su mumis info@restartas.eu.

The post Galios žaidimas appeared first on ReSTARTAS.

Kas šiandiena tampa konkurenciniu pranašumu?

Jūratė Mažintaitė — Thu, 25 Jun 2026 06:29:48 +0000

Kuo daugiau technologijų ateina į verslą, tuo aiškesnė tampa viena tendencija: didžiausia vertė tampa tai, kas yra žmogiška.

Automatizuoti galima procesus. Optimizuoti galima kaštus. Pagreitinti galima sprendimus. Bet yra dalykų, kurių negalima nukopijuoti: tikro ryšio, autentiškumo, pasitikėjimo, bendruomenės jausmo. Ir būtent tai šiandien tampa konkurenciniu pranašumu.

Dirbtinis intelektas gali sugeneruoti tekstą, puikiai sukurti vizualą, padėti analizuoti duomenis. Bet jis negali sukurti tikro santykio su žmogumi, jei jo nėra verslo viduje. Todėl įdomiausia dalis yra ne technologija. O tai, kaip ji išryškina skirtumus tarp verslų.Vienoje pusėje – tie, kurie bandys pakeisti žmogų. Kitoje – tie, kurie sustiprins žmogų. Ir būtent antrieji laimės.

Nes žmonės neperka tik sprendimų. Jie perka jausmą, kad yra suprasti, kad jais rūpinamasi, kad jie nėra tik dar vienas klientas sistemoje.

Todėl verslai, kurie kuria tikrą bendravimą, atvirą dialogą, aiškų identitetą, gyvą bendruomenę, tampa sunkiai pakeičiami.

Dirbtinis intelektas jiems nėra grėsmė.

Jis yra įrankis, kuris leidžia greičiau atlikti techninius darbus, atlaisvinti laiką. Ir dar daugiau investuoti į tai, kas svarbiausia – žmogų. Ir čia esminė įžvalga: ateityje ne laimės tie, kurie turės daugiau technologijų. Laimės tie, kurie per technologijas išlaikys žmogiškumą.

Kai tai atsiranda, keičiasi viskas: susirinkimai trumpėja, o sprendimai priimami greičiau, mažėja klaidų, nes komunikacija tampa tiksli, o komanda pradeda kurti, o ne tik vykdyti. Ir tada atsiranda tikrasis ROI.

Ne iš įrankių, ne iš procesų. O iš žmonių, kurie sugeba tuo naudotis sąmoningai bei atsakingai.

Tad jei tavo verslas neauga taip, kaip nori, labai tikėtina, kad problema ne rinkoje, ne klientuose ir net ne strategijoje. Problema – kad per mažai investuoji į tuos, kurie tą strategiją turi įgyvendinti. Nes galiausiai verslą augina ne planai, o tavo žmonės. O stiprūs žmonės visada sukuria didžiausią grąžą.

Nes pasaulyje, kuriame viskas tampa greita ir automatizuota, ryšys tampa prabanga. O prabanga visada turi didžiausią vertę.

“

Jūratė Mažintaitė"ReSTARTAS" bendraįkūrėja

*Norėdami gauti daugiau informacijos apie ReSTARTĄ ar turite pasiūlymų mums, susisiekite su mumis info@restartas.eu.

The post Kas šiandiena tampa konkurenciniu pranašumu? appeared first on ReSTARTAS.

Kodėl trokštame pripažinimo?

Jūratė Mažintaitė — Wed, 24 Jun 2026 06:29:48 +0000

Apie pripažinimo poreikį…

Kol žmogus pats savęs nepripažįsta viduje, jis pripažinimo ieško išorėje. Ir tada pripažinimas tampa ne pasėkme to, ka daro, kurdamas vertę, o būtinybe. Taip atsiranda ciklas: tu darai → gauni pripažinimą → trumpam gerai → vėl tuštuma. Ir vėl iš naujo.

Problema ne išorė. Ji – santykyje su savimi.

Kol žmogus savęs nepripažįsta, jis abejoja savimi, net kai viskas gerai, nuvertina savo pasiekimus, nuolat lyginasi ir labai jautriai reaguoja į kitų nuomonę. Iš esmės – jis pats sau nėra autoritetas. Todėl taip daugeliu atvejų išorinis pripažinimas tampa kompensacija už vidinį trūkumą.

Bet svarbu suprasti vieną dalyką – pripažinimas nėra problema.

Problema, kai jis tampa vieninteliu būdu jaustis vertingu. Nes kai tu pradedi pripažinti save: tu nebereikalauji, kad kiti tai nuolat patvirtintų, tu gali girdėti kritiką ir ją priimti, tu darai ne dėl įvertinimo, o dėl to, kad tau tai įdomu, svarbu ir veda link norimo rezultato.

Ir čia atsiranda esminis lūžis – tu nebeieškai vertės. Tu iš jos veiki. Ir tai liečia visur, kur esame: santykiuose, versle, organizacijose, bendruomenėse…

“

Jūratė Mažintaitė"ReSTARTAS" bendraįkūrėja

*Norėdami gauti daugiau informacijos apie ReSTARTĄ ar turite pasiūlymų mums, susisiekite su mumis info@restartas.eu.

The post Kodėl trokštame pripažinimo? appeared first on ReSTARTAS.

Kodėl verslo kūrėjai po pauzės grįžta prie vairo?

Nerijus Cibulskis — Fri, 08 Aug 2025 07:00:09 +0000

Verslo pasaulyje šiai dienai dažnai girdime apie sėkmingus įkūrėjus, kurie atsitraukia – pasitraukia iš kasdienės operatyvinės veiklos, perleidžia vadžias vadovų komandai, stebi iš šono. Ir tai yra natūralus augimo etapas.

Tačiau… neretai po kurio laiko jie grįžta. Tvirtai. Su aiškumu. Ir dažnai – gelbėti savo kūrinio.

Kodėl jie grįžta?

Nes verslas – tai ne tik skaičiai, pelnas ar procesai. Tai vizija. Prasmė. Kūrėjo dvasia ir jo energija.
Kai ši dvasia pasitraukia – verslas dažnai pradeda važiuoti ne ta kryptimi.
Pasikeičia tonas. Išsikreipia vertybės.

Samdyti vadovai veikia racionaliai, bet ne visada jaučia tai, ką jautė kūrėjas.

O verslas be sielos yra kaip laivas be kompaso – gali plaukti, bet nežinai, kiek ilgai ir kur nuplauks.

Kada laikas sugrįžti?

Kai pajunti, kad komanda daro „kaip patogiau“, bet ne „kaip geriausia“.
Kai vizija praranda „aštrumą” ir nebeuždega.
Kai klientų akyse tavo verslas – jau nebe tas.
Kai pajunti, kad verslas daugiau iš tavęs ima, nei duoda – ne pinigais, o savo tapatumu.

Sugrįžimas – tai ne kontrolė, o kryptis, kuri buvo pamesta.

Tai ne senų sprendimų grąžinimas, o naujo aiškumo įnešimas.

Tai momentas, kai kūrėjas vėl atveria duris, pasodina komandą prie stalo ir sako: „Grįžkime prie esmės. Ką mes čia darome? Ir kodėl?“

Tad jei tavo verslas dreifuoja – galbūt jis laukia, kol vėl pasirodysi TU. Ir jei esi atsitraukęs šiuo metu, bet jauti, kad širdyje kaupiasi impulsas – neišsigąsk. Gali būti, kad tai tavo laikas grįžti.

Tu tai pajusi. Tyliai. Ir aiškiai.

“

Nerijus Cibulskis"ReSTARTAS" įkūrėjas

*Norėdami gauti daugiau informacijos apie ReSTARTĄ ar turite pasiūlymų mums, susisiekite su mumis info@restartas.eu.

The post Kodėl verslo kūrėjai po pauzės grįžta prie vairo? appeared first on ReSTARTAS.

Tol, kol tu neužsiimi savo trauma, ji užsiima tavimi

Nerijus Cibulskis — Thu, 07 Aug 2025 07:00:09 +0000

Nėra žmonių, kurie neturėtų gyvenime tikslo. Jį turi absoliučiai visi, net ir tada, kai jie to nežino.

Nes yra tie, kurie turi sąmoningą tikslą ir tie, kurių tikslai nesąmoningi, kuriuos formuoja trauma.

Kiek tu asmeniškai žinai žmonių, kurie siekia numesti perteklinį kūno svorį ir niekaip negali to padaryti?

Savo laiku aš buvau vienas iš jų ir mano pastangos buvo beprasmės, tol, kol supratau, jog net ir šioje kelionėje sunkiausia ne mityba ar sportas.

Čia SVARBIAUSIA TRAUMA, kuri mums nesuprantamu būdu skatina tą svorį augti.

Savo kasdienėje veikloje aš sutinku daugybę žmonių, kurie siekia ar svajoja apie geresnį gyvenimą, stabilų verslą ar harmoningus santykius ir manęs vis klausia „Tai ką man daryti, kad tai turėti?”

Pripažinti sau, jog tave valdo trauma, išdrįsti ją pamatyti ir priimti sprendimą ją spręsti.

Ne, tu nesi nesveikas/a ar sugedęs/usi, su tavimi viskas gerai, bet tavyje yra daugybė mąstymo klaidų, kurios atsispindi kaip trauma. Ir tol, kol tu jų neišspręsi, visos tavo svajonės ir liks svajonėmis.

Kai aš pradėjau tai spręsti, nutiko stebuklas! Mityba ir sportas pradėjo duoti rezultatus, ko pasekoje mano kūną paliko 25kg.

KODĖL taip sunku tą traumą spręsti?

Nes ji sprendžiasi tik per bendravimą. Ir ji sprendžiasi beveik nematomai. Bet dažnai šiame procese skauda mūsų egoizmui, dėl to čia mums labai padeda situacijos, kurias mes įvardiname kaip krizė.

Emocinė, psichologinė ar finansinė krizė – tai nuostabus metas PRADĖTI.

Krizė – tai neiškoduotų naujų galimybių rinkinys ir jeigu ji tave aplankė, džiaukis, nes tu stovi ant naujų galimybių slenksčio.

Kaip ją iškoduoti?

Mokytis bendrauti, daug, daug, ir LABAI DAUG. Bendrauti ir kuo daugiau su tais žmonėmis, kurie stipresni už tave.

Užsiimk savo trauma ir tu palaipsniui pereisi į sąmoningų tikslų formavimo lauką ir suprasi, kaip kontroliuojasi procesas.

Krizė tai nėra pabaiga, tai NAUJŲ GALIMYBIŲ PRADŽIA, tik reikia išmokti tai priimti.

“

Nerijus CibulskisQuantum Leadership Community "ReSTARTAS" įkūrėjas

*Norėdami gauti daugiau informacijos apie ReSTARTĄ ar turite pasiūlymų mums, susisiekite su mumis info@restartas.eu.

The post Tol, kol tu neužsiimi savo trauma, ji užsiima tavimi appeared first on ReSTARTAS.

Kai sutinki žmogų, kuris skraido gerokai aukščiau nei tu

Nerijus Cibulskis — Sun, 03 Aug 2025 07:00:09 +0000

Kas nutiks tavo gyvenime, kai tu sutiksi žmogų, kuris įprastai „skraido” GEROKAI AUKŠČIAU, nei tu?

Tu gausi galimybę patirti naują aukštį ir ši patirtis tave neišvengiamai pakeis.

Save ir savo kasdienes situacijas tu pamatysi visai kitaip. Plačiau, nes žvelgsi iš aukščiau. Tu patirsi naują aplinką, kurioje daugiau aiškumo, tylos, ramybės, prasmės.

Toliau tu arba išsigąsi ir vengsi sekančio tolimesnio kontakto su tuo žmogumi, o tą patirtį bandysi užmiršti, arba šį procesą įsimylėsi ir tau norėsis dar ir dar. Todėl vieniems aukščiau skraidantys yra grėsmė,o kitiems vis nauja galimybė.

DĖL KO verta kilti vis aukščiau?

Nes ten „kvepia” augimu, perspektyva, ten tylu, ramu, aišku, nauja ir gyva. Svarbu tik įsitikinti, jog tas, kuris kelia aukštyn, suvokia ką jis daro, geba stebėti ir jausti tą, kurį kelia, geba daryti tai saugiai.

O kas nutinka su tavimi, kai dėl kažko tu prarandi galimybę būti šalia to, kuris skatina kilti?

Tu ir vėl nusileidi į savo aukštį, kuriame esi pajėgus/i būti, tavo gyvenimas ir vėl apmiršta, jis tampa toks pat pilkas, kaip ir buvo iki tos patirties. Tu ilgiesi, bet net pats/i nesupranti ko. Tu ilgiesi aukščio ir tos gyvos, vis naujos patirties.

Taip, gyvenimas aukščiau turi savo kainą ir pasiekiamas jis tik tiems, kurie sutinka ją mokėti.

“

Nerijus CibulskisQuantum Leadership Community "ReSTARTAS" įkūrėjas

*Norėdami gauti daugiau informacijos apie ReSTARTĄ ar turite pasiūlymų mums, susisiekite su mumis info@restartas.eu.

The post Kai sutinki žmogų, kuris skraido gerokai aukščiau nei tu appeared first on ReSTARTAS.

Autoritetai

Nerijus Cibulskis — Thu, 15 Sep 2022 07:45:41 +0000

Ką mums teks padaryti, kad mes ir mūsų kuriamos organizacijos išeitų į kitą lygį ir pradėtų vėl PULSUOTI GYVYBE?

Mums teks nukeliauti kelionę, kuri bus apie išsilaisvinimą nuo senų autoritetų, kuriuose mes ir mūsų kuriamos organizacijos šiuo metu esame užstrigę.

Mums tik atrodo, kad savo organizacijas mes kuriame ir valdome patys. Iš tiesų mūsų pačių rankomis tai daro tie, kuriais mes aklai tikime ir sekame paskui juos kaip kelrodes žvaigždes.

Autoritetai ir mūsų aklas tikėjimas tuo ką jie sako, mums neleidžia ištrūkti iš jų mums daromos nematomos įtakos. Tuo pačiu įkalina mus ir mūsų organizacijas tų pačių autoritetų ribotame gyvenimo suvokime.

”Didžioji dalis AUTORITETŲ mus veda net ten, kur norime eiti mes, o ten, kur reikia jiems.

Tokiu būdu apakinti autoriteto šviečiančios žvaigždės spindesio, mes ir mūsų kuriamos organizacijos tampame tų pačių autoritetų įkaitais.

Jie vedžioja mus po savo dykumas ir degina mūsų resursus.

Sekti nėra blogai. Blogai yra nemąstyti sekant, iš ko ir gimsta aklumas.

Jeigu norime ištrūkti į laisvę, rekomenduoju peržvelgti žvaigždes, paskui kurias aklai sekame.

p.s. Tai ne teorija, tai mano asmeninė gyvenimo patirtis.

“

Nerijus CibulskisQuantum Leadership Community "ReSTARTAS" įkūrėjas

*Norėdami gauti daugiau informacijos apie ReSTARTĄ ar turite pasiūlymų mums, susisiekite su mumis info@restartas.eu.

The post Autoritetai appeared first on ReSTARTAS.

Organizaciją valdau tik tiek, kiek pats gebu valdyti save

Nerijus Cibulskis — Thu, 15 Sep 2022 07:21:09 +0000

”Mano kuriamą organizaciją valdo/veda tie, kas valdo/veda MANE. Savo organizaciją aš valdau tik tiek, kiek pats gebu valdyti SAVE.

Ar kada nors susimąstėte apie tai, kas iš tikrųjų valdo/veda jūsų kuriamą organizaciją?

Suprantu, kad mums norisi tikėti tuo, kad tai tikrai darome mes, bet realybėje toli gražu taip nėra.

Jeigu norite tuo įsitikinti, yra labai lengvas būdas kaip tai patikrinti praktikoje.

Jeigu esate „kofemanas”, pabandykite savaitę laiko pabūti be kavos ir stebėkite kaip kofeino trūkumas, nuo kurio priklausomas jūsų kūnas, įtakoja jūsų efektyvumą darbe.

Šios praktikos pagalba turėsite galimybę pajausti, kaip jūsų organizaciją valdo kefeinas, veikiantis per jūsų kūną.

Taigi, tai kas valdo mus per mūsų kūną, valdo viską, kas yra su mumis susiję ir tas valdantis faktorius gali būti bet kuris, nuo kurio esame priklausomi.

Taip valdant organizacijos kūrėją, galima valdyti pačią organizaciją. Būtent taip šalies vyriausybė valdo visą verslo aplinką.

Ar yra išeitis iš šio manipuliatyvinio valdymo?

Žinoma. Ir išėjimas iš šios daugumai nematomos įtakos zonos yra per priklausomybės proceso pažinimą, kuris vyksta per savo fizinį kūną.

Norint atkurti savo, kaip žmogaus autonomiškumą, reikia pažinti priklausomybę kaip procesą, veikiantį per mūsų fizinį kūną.

“

Nerijus CibulskisQuantum Leadership Community "ReSTARTAS" įkūrėjas

*Norėdami gauti daugiau informacijos apie ReSTARTĄ ar turite pasiūlymų mums, susisiekite su mumis info@restartas.eu.

The post Organizaciją valdau tik tiek, kiek pats gebu valdyti save appeared first on ReSTARTAS.