Lyderystė - ReSTARTAS

Pardavimai – tai verslo pulsas

Jūratė Mažintaitė — Wed, 03 Sep 2025 06:29:48 +0000

Apie ką yra pardavimai?

Pardavimai yra verslo kraujotaka. Be jų – verslas tiesiog neegzistuoja. Kad ir kokia idėja gali būti geniali, o produktas ar paslauga – kokybiška, vizija įkvepianti, bet jei nėra pardavimų – visa tai tampa tik gražia iliuzija.

Svarbu prisiminti, kad pardavimų procesą versle visada lydi keli esminiai dalykai – ir jie daug gilesni nei tik „prekė ar paslauga“.

Kokie tie esminiai dalykai?

1. Ne tik ką, bet ir kaip.

Taip, produktas ar paslauga yra svarbūs. Bet žmogus perka ne vien „daiktą“ – jis perka patirtį, santykį, emociją. Dažnai net tas pats produktas gali būti perkamas iš vieno ar kito žmogaus – vien dėl to, kad vienas pardavė „šiltai ir su pagarba“, o kitas – mechaniškai“.

2. Impulsas.

Tikras pardavimas – tai ne spaudimas, o impulso sukūrimas. Kai žmogus pajunta, kad jam tai reikalinga, kad tai praturtins jo gyvenimą, pagerins veiklą ar leis pasiekti rezultatą. Tas impulsas yra vidinis – tavo žodžiai, klausimai, energija tampa katalizatoriumi.

3. Pasitikėjimas.

Pardavimuose svarbu ne tiek manipuliacija, kiek pasitikėjimo kūrimas. Jei žmogus jaučia, kad esi nuoširdus, supranti jo situaciją, nori padėti, jis pasirenka ne tik produktą – jis pasirenka tave.

4. Vertės kalba.

Sėkmingas pardavimas gimsta tada, kai parduodi ne funkciją, o vertę. Ne paslaugą, o galimybę. Ne prekę, o jausmą.

Tad esmė tokia – svarbu, ką parduodi, bet dar svarbiau, kaip tu tai darai ir kokį impulsą žmogui sukuri. Nes pardavimas visada yra apie pokytį – net jeigu tai mažas pokytis.

Ir pardavimai nėra tik „sandoriai“. Tai yra verslo pulsas. Jei jis stiprus – verslas gyvas ir stiprus. Jei silpnas – verslas silpsta.

“

Jūratė MažintaitėQuantum Leadership Community "ReSTARTAS" bendraįkūrėja

*Norėdami gauti daugiau informacijos apie ReSTARTĄ ar turite pasiūlymų mums, susisiekite su mumis info@restartas.eu.

The post Pardavimai – tai verslo pulsas appeared first on ReSTARTAS.

Kodėl verslo kūrėjai po pauzės grįžta prie vairo?

Nerijus Cibulskis — Fri, 08 Aug 2025 07:00:09 +0000

Verslo pasaulyje šiai dienai dažnai girdime apie sėkmingus įkūrėjus, kurie atsitraukia – pasitraukia iš kasdienės operatyvinės veiklos, perleidžia vadžias vadovų komandai, stebi iš šono. Ir tai yra natūralus augimo etapas.

Tačiau… neretai po kurio laiko jie grįžta. Tvirtai. Su aiškumu. Ir dažnai – gelbėti savo kūrinio.

Kodėl jie grįžta?

Nes verslas – tai ne tik skaičiai, pelnas ar procesai. Tai vizija. Prasmė. Kūrėjo dvasia ir jo energija.
Kai ši dvasia pasitraukia – verslas dažnai pradeda važiuoti ne ta kryptimi.
Pasikeičia tonas. Išsikreipia vertybės.

Samdyti vadovai veikia racionaliai, bet ne visada jaučia tai, ką jautė kūrėjas.

O verslas be sielos yra kaip laivas be kompaso – gali plaukti, bet nežinai, kiek ilgai ir kur nuplauks.

Kada laikas sugrįžti?

Kai pajunti, kad komanda daro „kaip patogiau“, bet ne „kaip geriausia“.
Kai vizija praranda „aštrumą” ir nebeuždega.
Kai klientų akyse tavo verslas – jau nebe tas.
Kai pajunti, kad verslas daugiau iš tavęs ima, nei duoda – ne pinigais, o savo tapatumu.

Sugrįžimas – tai ne kontrolė, o kryptis, kuri buvo pamesta.

Tai ne senų sprendimų grąžinimas, o naujo aiškumo įnešimas.

Tai momentas, kai kūrėjas vėl atveria duris, pasodina komandą prie stalo ir sako: „Grįžkime prie esmės. Ką mes čia darome? Ir kodėl?“

Tad jei tavo verslas dreifuoja – galbūt jis laukia, kol vėl pasirodysi TU. Ir jei esi atsitraukęs šiuo metu, bet jauti, kad širdyje kaupiasi impulsas – neišsigąsk. Gali būti, kad tai tavo laikas grįžti.

Tu tai pajusi. Tyliai. Ir aiškiai.

“

Nerijus CibulskisQuantum Leadership Community "ReSTARTAS" įkūrėjas

*Norėdami gauti daugiau informacijos apie ReSTARTĄ ar turite pasiūlymų mums, susisiekite su mumis info@restartas.eu.

The post Kodėl verslo kūrėjai po pauzės grįžta prie vairo? appeared first on ReSTARTAS.

Fasilitavimas. Apie ką jis?

Jūratė Mažintaitė — Fri, 07 Oct 2022 06:29:48 +0000

Apie ką iš tikrųjų yra fasilitavimas?

Jei imtume nagrinėti patį žodį, tai žodis fasilitavimas yra kilęs iš lotyniško facilis, reiškiančio „lengvas“. Tai reiškia kažką palengvinti, kas pradėtų veikti sklandžiau ir efektyviau.Palengvinti augimą ar procesą ir pan.

Iš tiesų fasilitavimas yra raktas, kuris atrakina procesą realiam veikimui. Dar tiksliau, fasilitavimas atlieka lydėjimo funkciją pasirinkto proceso metu.

Būti geru fasilitatoriu nėra tas pats, kas žinoti, kaip valdyti žmones ar tinkamai surengti susitikimą.

Viskas priklauso nuo to, kaip gerai pirmiausiai pažįsti save ir gebi valdyti savo reakcijas, emocijas. Ar gali būti stebėtoju ir žiūrėti į viską plačiau. Ar kuri saugią aplinką ir gebi įtraukti dalyvius į procesą? Ar sukuri sąlygas mąstymo pokyčiui vykti?

Fasilitavimas kaip procesas nėra dar vienas nuobodus pristatymas, kuriame dalyviai gali „miegoti”. Čia vyksta aktyvus mąstymo procesas, kad išspręsti bet kokią kilusią problemą, iššūkį ar klausimą. Tai skirta ir asmeniškai žmogui, ir visai organizacijai, per ką vyksta augimo procesas.

Fasilitavimo metu visi lygūs, viena komanda – vienas gyvas organizmas, siekiantis bendro tikslo.

Tai gyva ir įtraukianti praktika, kuri kuria aiškumą per sinergiją, patirčių analizę bei skatina „perkurti” nebeveikiančias sistemas, identifikuojant bei pašalinant apribojimus, kurie trukdo esminiams sprendimų priėmimams.

Fasilitavimas sustiprina tarpusavio santykius, pasitikėjimą bei įgalina veikti kartu.

——–

Daugiau informacijos apie verslo fasilitavimą: https://www.restartas.eu/verslui/verslo-fasilitavimas/

Daugiaus informacijos apie asmenines fasilitavimo sesijas:

https://www.restartas.eu/…/asmenines-fasilitavimo-sesijos/

“

Jūratė MažintaitėQuantum Leadership Community "ReSTARTAS" bendraįkūrėja

*Norėdami gauti daugiau informacijos apie ReSTARTĄ ar turite pasiūlymų mums, susisiekite su mumis info@restartas.eu.

The post Fasilitavimas. Apie ką jis? appeared first on ReSTARTAS.

Apie ką yra susirinkimai ir kodėl darbuotojai taip nekenčia jų?

Jūratė Mažintaitė — Wed, 28 Sep 2022 08:27:02 +0000

Ar kada nors esate klausę, kodėl darbuotojai taip nekenčia susirinkimų?

Kaip manote, kokia pati didžiausia priežastis?

Dažnai tenka dalyvauti įvairiuose susitikimuose, susibūrimuose ir aišku, susirinkimuose. Tenka būti tiesiog stebėtoju ir viską matyti iš šono.

Žmonės nekenčia susirinkimų ne todėl, kad tai blogai, ar pats formatas netinkamas. Tikrai ne. Susirinkimai yra grupės interesų ir tikslo interesų dilema, kurią reikia spręsti kartu. O labiausiai, ko pasigendama juose, tai įvairių nuomonių išsakymo, girdėjimo vienas kito, įsiklausymo, pagarbos, gebėjimo priimti kito požiūrį.

Kitas dalykas – išsipūtęs vadovų ego, kuris akcentuoja AŠ, bet ne komandą. Nukreiptas į asmeninius pasiekimus, laimėjimus, kas menkina kitų savivertę bei dalyvių įsitraukimą.

Tad, jei susirinkimas daromas tik „dėl akių“, formalumo ir kad to reikalauja aplinka – daryti geriau net neverta. Jei sprendimai yra jau iš anksto numatyti, suplanuoti vieno žmogaus ir reikalingas tik patvirtinimas – „galvų“ palinksėjimas, tai beprasmiška.

Susirinkimų prasmė ir tikslas kitas. Susirinkti, išklausyti bei spręsti kartu. Leisti prisiimti asmeninę atsakomybę ir ją skatinti. Nes kitu atveju formuojasi žmonių įprotis – ignoruoti. O žmonės nekenčia jaustis ignoruojami. Jaučiasi nusivylę, nuvertinti, bejėgiai. Ir… nereikalingi.

Kai žmonėms aišku, kam priklauso sprendimas ir kaip jis bus priimtas, jie mielai įsitraukia ir komanda gali puikiai bendradarbiauti. Tad aiškus sprendimų priėmimas pagerina ne tik rezultatus, bet ir tarpusavio santykius.

Norint išvengti nesibaigiančių diskusijų, kurios vargina ir neduoda reikiamų rezultatų, verslo fasilitavimas yra puiki galimybė tai pakeisti.

Ką jis daro?

Fasilitavimas atlieka lydėjimo funkciją pasirinkto proceso metu. Palengvina susikalbėjimą bei įtraukia dalyvius į procesą. Nuosekliai veda link rezultato ir sprendimų priėmimo.

Daugiau informacijos rasite čia: https://www.restartas.eu/verslui/verslo-fasilitavimas/

“

Jūratė MažintaitėQuantum Leadership Community "ReSTARTAS" bendraįkūrėja

*Norėdami gauti daugiau informacijos apie ReSTARTĄ ar turite pasiūlymų mums, susisiekite su mumis info@restartas.eu.

The post Apie ką yra susirinkimai ir kodėl darbuotojai taip nekenčia jų? appeared first on ReSTARTAS.

Komandos sinergija

Jūratė Mažintaitė — Fri, 16 Sep 2022 06:32:49 +0000

”Būti kartu yra pradžia, buvimas kartu yra pažanga, o darbas kartu yra sėkmė.
Henry Fordas

Dauguma vadovų greičiausiai sutiktų, kad suformuoti komandą pakankamai lengva, tačiau išlaikyti juos kartu yra kur kas sudėtingiau.

Apie ką yra komandos sinergiją?

Pirmiausiai tai apie vienas kito, kaip komandos nario pažinimą, jo stipriąsias, silpnąsias puses.

Antra apie gebėjimą išklausyti, išgirsti, priimti skirtingas nuomones, t.y. susikalbėjimą.

Trečia – tai apie bendrą tikslą, atrandant savo vietą jame. Panaudojant savo potencialą bei kuriant vertę sau, procesui bei siekiant bendro rezultato kaip komanda kartu.

Ketvirta – tai kolektyvinės energijos sutelkimas ir nuoseklus, kryptingas tikslo siekimas, per asmeninį augimą ir tobulėjimą.

”Kai komandos nariai vertina vienas kito stipriąsias puses, jie kur kas veiksmingiau bendrauja vienas su kitu, išvengia galimų konfliktų, stiprina grupės įsitraukimą ir kuria auginančią aplinką.

Tokioje komandoje nėra geresnio ar mažiau svarbesnio. Visi siekia bendro tikslo!

Dažnai sulaukiame klausimo, tai nuo ko pradėti?

Atsakymas paprastas. Visada pradėkime nuo pirmo veiksmo – pažinkime savo komandos narį pirmiausiai kaip ŽMOGŲ.

“

Jūratė MažintaitėQuantum Leadership Community "ReSTARTAS" bendraįkūrėja

*Norėdami gauti daugiau informacijos apie ReSTARTĄ ar turite pasiūlymų mums, susisiekite su mumis info@restartas.eu.

The post Komandos sinergija appeared first on ReSTARTAS.

Autoritetai

Nerijus Cibulskis — Thu, 15 Sep 2022 07:45:41 +0000

Ką mums teks padaryti, kad mes ir mūsų kuriamos organizacijos išeitų į kitą lygį ir pradėtų vėl PULSUOTI GYVYBE?

Mums teks nukeliauti kelionę, kuri bus apie išsilaisvinimą nuo senų autoritetų, kuriuose mes ir mūsų kuriamos organizacijos šiuo metu esame užstrigę.

Mums tik atrodo, kad savo organizacijas mes kuriame ir valdome patys. Iš tiesų mūsų pačių rankomis tai daro tie, kuriais mes aklai tikime ir sekame paskui juos kaip kelrodes žvaigždes.

Autoritetai ir mūsų aklas tikėjimas tuo ką jie sako, mums neleidžia ištrūkti iš jų mums daromos nematomos įtakos. Tuo pačiu įkalina mus ir mūsų organizacijas tų pačių autoritetų ribotame gyvenimo suvokime.

”Didžioji dalis AUTORITETŲ mus veda net ten, kur norime eiti mes, o ten, kur reikia jiems.

Tokiu būdu apakinti autoriteto šviečiančios žvaigždės spindesio, mes ir mūsų kuriamos organizacijos tampame tų pačių autoritetų įkaitais.

Jie vedžioja mus po savo dykumas ir degina mūsų resursus.

Sekti nėra blogai. Blogai yra nemąstyti sekant, iš ko ir gimsta aklumas.

Jeigu norime ištrūkti į laisvę, rekomenduoju peržvelgti žvaigždes, paskui kurias aklai sekame.

p.s. Tai ne teorija, tai mano asmeninė gyvenimo patirtis.

“

Nerijus CibulskisQuantum Leadership Community "ReSTARTAS" įkūrėjas

*Norėdami gauti daugiau informacijos apie ReSTARTĄ ar turite pasiūlymų mums, susisiekite su mumis info@restartas.eu.

The post Autoritetai appeared first on ReSTARTAS.

Organizaciją valdau tik tiek, kiek pats gebu valdyti save

Nerijus Cibulskis — Thu, 15 Sep 2022 07:21:09 +0000

”Mano kuriamą organizaciją valdo/veda tie, kas valdo/veda MANE. Savo organizaciją aš valdau tik tiek, kiek pats gebu valdyti SAVE.

Ar kada nors susimąstėte apie tai, kas iš tikrųjų valdo/veda jūsų kuriamą organizaciją?

Suprantu, kad mums norisi tikėti tuo, kad tai tikrai darome mes, bet realybėje toli gražu taip nėra.

Jeigu norite tuo įsitikinti, yra labai lengvas būdas kaip tai patikrinti praktikoje.

Jeigu esate „kofemanas”, pabandykite savaitę laiko pabūti be kavos ir stebėkite kaip kofeino trūkumas, nuo kurio priklausomas jūsų kūnas, įtakoja jūsų efektyvumą darbe.

Šios praktikos pagalba turėsite galimybę pajausti, kaip jūsų organizaciją valdo kefeinas, veikiantis per jūsų kūną.

Taigi, tai kas valdo mus per mūsų kūną, valdo viską, kas yra su mumis susiję ir tas valdantis faktorius gali būti bet kuris, nuo kurio esame priklausomi.

Taip valdant organizacijos kūrėją, galima valdyti pačią organizaciją. Būtent taip šalies vyriausybė valdo visą verslo aplinką.

Ar yra išeitis iš šio manipuliatyvinio valdymo?

Žinoma. Ir išėjimas iš šios daugumai nematomos įtakos zonos yra per priklausomybės proceso pažinimą, kuris vyksta per savo fizinį kūną.

Norint atkurti savo, kaip žmogaus autonomiškumą, reikia pažinti priklausomybę kaip procesą, veikiantį per mūsų fizinį kūną.

“

Nerijus CibulskisQuantum Leadership Community "ReSTARTAS" įkūrėjas

*Norėdami gauti daugiau informacijos apie ReSTARTĄ ar turite pasiūlymų mums, susisiekite su mumis info@restartas.eu.

The post Organizaciją valdau tik tiek, kiek pats gebu valdyti save appeared first on ReSTARTAS.

Perdegimas darbe ir ar įmanoma jo išvengti?

Nerijus Cibulskis — Wed, 14 Sep 2022 09:08:10 +0000

Remdamasis savo asmenine patirtimi galiu pasakyti, jog nereikia vengti perdegimo. Reikia jį patirti tiek kartų, kad galų gale daugiau niekada nebekiltų noras darbo prioritetą kelti aukščiau už poilsio prioritetą.

”Reikia "SUDEGTI" tiek kartų, kad mumyse GIMTŲ suvokimas, jog aš EFEKTINGAI dirbu tik dėl to, kad dar efektyviau ILSIUOSI.

Suprantu teorijoje tai yra vienaip, o praktikoje viskas visai kitaip. Nes reikia mokytis planuoti viską visai ne taip, kaip esame išmokyti.

Visų pirma suplanuoti poilsio laiką ir tik po to planuoti darbo laiką. Tačiau, kad pradėti tai daryti, turi būti aiškus šio veiksmo ir jam skiriamų pastangų prasmės suvokimas. O jis ateina tik per daugkartinį perdegimo patyrimą.

Koks sprendimas?

Prisiimti atsakomybę už poilsio laiko planavimo prioriteto pakėlimą aukščiau darbo laiko planavimo prioriteto.

“

Nerijus CibulskisQuantum Leadership Community "ReSTARTAS" įkūrėjas

*Norėdami gauti daugiau informacijos apie ReSTARTĄ ar turite pasiūlymų mums, susisiekite su mumis info@restartas.eu.

The post Perdegimas darbe ir ar įmanoma jo išvengti? appeared first on ReSTARTAS.

Nesmurtinė komunikacija organizacijų kontekste

Jūratė Mažintaitė — Tue, 16 Aug 2022 12:28:48 +0000

Kaip dažnai susimąstome apie tai, kaip mūsų kalba, transliuojami žodžiai, balso tonas veikia aplinką?

Kaip manote, kodėl tiek daug patiriame nesusikalbėjimo komandose, pokalbiuose su klientais?

Kas iššaukia konfliktus, nesusipratimus ir sudėtingas situacijas, nuo kurių dažnai bėgame, bet nesprendžiame?

Kartą Maršalas B. Rosenbergas yra pasakęs, kad „žodžiai yra langai arba sienos. Jie mus arba pasmerkia, arba išlaisvina“.

Tenka pripažinti, kad dažnai organizacijos tampa bokso ringais, kur girdisi priekaištai, menkinantys komentarai ir pretenzijos. Dažnai sunku suvaldyti savo nuotaiką ir santykius su kitais.

Kartais daug nereikia: užtenka pikto kliento skambučio, susierzinusio kolegos ar nepadarytų darbų vilkinimosi, kad įsižiebtų konfliktas, kuriam išspręsti reikia laiko. Esame socialinės būtybės, todėl bendravimas mums būtinas.

Kaip galime padėti sau?

Norėdami pasiekti geresnę darbo ir laisvalaikio pusiausvyrą bei puoselėti sveikus ir tvarius santykius, turime galimybę praktikuoti bendravimą be smurto.

Apie ką yra nesmurtinė komunikacija (bendravimas)?

Nesmurtinio bendravimo (arba CNV) koncepciją 1970 m. sukūrė amerikiečių psichologas Maršalas B. Rosenbergas, Carlo Rogerso, amerikiečių psichologo, sukūrusio į asmenį orientuotą požiūrį, studentas ir kolega. Tai bendravimo būdas, pagrįstas tokiomis savybėmis kaip empatija, užuojauta, savigarba ir pagarba kitiems, kurie leidžia puoselėti ilgalaikius santykius.

Posakis „nesmurtinis“ reiškia Ghandi judėjimą ir iš esmės reiškia bendravimą su kitais nesukeliant baimės, kaltės ir gėdos. Be konfliktų sprendimo, nesmurtinis bendravimas leidžia pagerinti santykius su savimi ir su kitais, suprasti savo gilesnius poreikius, kad pasiektume tai, ko norime.

Nesmurtinė komunikacija leidžia suprasti, kad jausmus ir emocijas, kurias jaučiame, sukelia ne situacija, su kuria susiduriame, ne kito žmogaus elgesys, o mūsų pačių poreikiai, į kuriuos turime atsižvelgti dėl savo gerovės.

4 pagrindiniai principai, norint įgyvendinti nesmurtinį bendravimą savo organizacijoje:

Stebėjimas: Stebėkite faktus ir apibūdinkite situaciją objektyviai, be sprendimo, be interpretacijų ir analizės.
Jausmai ir požiūris: kaip jūs jaučiatės šioje situacijoje? Išreikškite, kaip jaučiatės. Pavyzdžiui, ar esate liūdnas, nusivylęs, piktas, nusivylęs, susierzinęs, nekantrus, susirūpinęs ir pan.?
Poreikiai: nustatykite ir supraskite šių jausmų priežastis ir aiškiai jas paaiškinkite atitinkamam asmeniui.
Reikalavimai: Suformuokite konkrečius reikalavimus, kurie leistų asmeniui patenkinti jūsų poreikius. Jūsų reikalavimai turi būti teigiami, paprasti, aiškūs, tikslūs ir realūs. Ir jie turėtų turėti galimybę atsakyti neigiamai, nebijant priekaištų, kitaip jūsų reikalavimas taps reikalavimu, o ne prašymu.

Man labai patiko, kaip Maršalas B. Rosenbergas naudoja du gyvūnus, kad parodyti du dažniausiai naudojamus bendravimo būdus:

Šakalas simbolizuoja bendravimą, kuris tradiciškai laikomas agresyviu. Remiantis dominavimu, tokiu bendravimo būdu siekiama įtikinti naudojant smurtą ir manipuliavimo technikas (kaltės jausmą, gėdą, bausmę, pagyrimą).

Žirafa simbolizuoja malonų bendravimą. Maršalas B. Rosenbergas pasirinko žirafą, nes „tai didžiausios širdies sausumos gyvūnas ir gamtoje turi labai mažai priešų“.

”Už kiekvieno jausmo slypi neišsakytas poreikis...

“

Jūratė MažintaitėQuantum Leadership Community "ReSTARTAS" bendraįkūrėja

*Norėdami gauti daugiau informacijos apie ReSTARTĄ ar turite pasiūlymų mums, susisiekite su mumis info@restartas.eu.

The post Nesmurtinė komunikacija organizacijų kontekste appeared first on ReSTARTAS.

Apie baimę prarasti veidą…

Jūratė Mažintaitė — Fri, 05 Aug 2022 06:57:26 +0000

Neseniai teko kalbėtis su vienu įmonės vadovu, kurio įmonė šiuo metu patiria ne pačius geriausius laikus. Pokalbio metu visą laiką buvo galima jausti baimę lydinčius žodžius – baimė prarasti verslą, baimė patirti nesėkmę, baimė prarasti reputaciją, baimė likti nepripažintu, baimė netekti aplinkos, kuri susiformavo per beveik 20 metų, baimė būti nereikalingu ir t.t. Tačiau tuo pačiu labai džiaugiausi, kad nusprendė nebėgti nuo šios situacijos, bet imti ir spręsti.

Baimė yra viena iš mūsų pagrindinių žmogaus psichologijos dalių.

Mūsų smegenys yra pritaikytos jausti baimę, kas padeda mums išvengti nelaimių; kas mus apsaugo. Tačiau baimė taip pat gali mus ir sulaikyti, jei, žinoma, leisime tai. Baimė maitinasi mūsų baimės energija. Kuo labiau stengiamės išvengti to, ko bijome, tuo didesnis ir gilesnis mūsų nerimas. Kad tai įveiktume, turime susidurti su giliai įsišaknijusiomis įsitikinimų programomis, pripažinti savo baimes ir rasti būdų, kaip jas įveikti.

Kokios pagrindinės bendros baimės, kurias patiria dažniausiai įmonių savininkai, vadovai:

1. Pokyčių baimė. Tiesą sakant, mūsų smegenys yra iš anksto užprogramuotos, kad išvengtų pokyčių. Natūralu, kad norisi patogiai ir saugiai gyventi. Priešinamės pokyčiams, nes jie kelia grėsmę saugumui. Tačiau pasitenkinimas neleidžia imtis veiksmų ir judėti į priekį. Pokyčių baimė verčia nerimauti dėl ateities, nes negalime numatyti to, kas bus toliau.

2. Nesėkmės baimė. Nesėkmė dažnai atrodo kaip pati blogiausia iš visų esamų galimybių. Kai galvojame apie nesėkmę, galvojame apie nepakeliamą gėdą ir kančią dėl visko praradimo. Tačiau nesėkmės baimė dažnai kyla iš pasididžiavimo. Dažnai manome, kad visi, kurie mumis abejojo, bus teisūs. Prarandame tikėjimą savimi, nes esame įsitikinę tik kad sėkmė, kuria mūsų reputaciją ir aplinkos pripažinimą.

3. Baimė, kad nežinai pakankamai. Nei vienas iš mūsų nėra tobulas ir visažinis. Mes visi turime žinių spragų ir „aklųjų” zonų. Jei nerimaujame, kad trūksta informacijos ar patirties, tiesiog prašykime pagalbos, pasitelkime komandos narius, mentorius, kurie gali padėti užpildyti akląsias vietas. Tačiau neleiskime, kad baimė priverstų dvejoti savimi.

4. Nežinomybės baimė. Neapibrėžtumas mūsų smegenyse fiksuojasi kaip aliarmo signalas. Mes dažnai vengiame nežinomybės, nes bijome pokyčių. Bijome prarasti kontrolę, nes galime nesuvaldyti galimų rezultatų. Leisti sau žengti didžiulį šuolį į nežinomybę kelia siaubą, nes mes neturime garantijų, kad viskas vyks taip, kaip norime mes. Nežinomybė sukelia giluminius pokyčius ir nebūtinai tai gali lemti sėkmę. Tai rizika, bet tuo pačiu ir galimybė atrasti naujus dalykus.

5. Baimė rizikuoti. Kiekvieną kartą, kai dėl ko nors rizikuojame, kenkiame sau, savo verslui ir savo reputacijai. Tačiau rizika gali atsipirkti nuostabia sėkme arba priešingai – smukimą žemyn ir praradimo nesėkmę. Tačiau yra svarbus skirtumas tarp pavojingos, neįvertintos rizikos ir apgalvotos, apskaičiuotos rizikos.

6. Baimė nuvilti kitus. Niekas nenori nuvilti savo žmonių. Dažnai esame įsitikinę, kad turime, privalome pateisinti lūkesčius ir dar įsitikinti, kad patenkinome visų pageidavimus. Tačiau mes turime skirti savo laiką ir energiją tiems dalykams, kurie mums svarbūs. Jei nesiekiame savo svajonių, nesiekiame savo tikslų, nuviliame tik save. Mes niekam nieko neprivalome įrodyti ar pateisinti kažkieno lūkesčius.

7. Baimė klysti, suklysti. Dauguma bijome savo netobulumo, nes turime baimę likti nepripažinti, neįvertinti. Dažnai norint įveikti šią baimę, reikia kovoti su įsišaknijusiu perfekcionizmo jausmu ir išmokti susitaikyti su tuo, kad visi, net ir mes, galime klysti.

Nemuškime savęs… Leiskime sau klysti ir iš to mokytis.

“

Jūratė CibulskienėQuantum Leadership Community "ReSTARTAS" bendraįkūrėja

*Norėdami gauti daugiau informacijos apie ReSTARTĄ ar turite pasiūlymų mums, susisiekite su mumis info@restartas.eu.

The post Apie baimę prarasti veidą… appeared first on ReSTARTAS.