Apie ką yra verslas?
Apie ką yra šeima?
Apie ką yra draugystė?
Apie ką ……?
Apie ką…..?
Apie ką …?

Kiekvienas iš mūsų gyvenime kas dieną disponuojame dviem PAGRINDINIAIS RESURSAIS, nuo kurių priklauso mūsų gyvenimo pasiekimai. Tai yra vieninteliai resursai, kurie priklauso mums asmeniškai ir tik jie yra MONETIZUOJAMI (kapitalizuojami).

Jie susiję ne tik su tuo ką gyvenime turime, ar ką pasiekėme, bet ir su mūsų kasdiene savijauta, sveikata, santykiu ir t.t. Tai resursai, kurie mus įtakoja visomis įmanomomis formomis ir situacijomis.

KAS GI TAI?

Kievieną dieną avansu mes gauname 24 valandas laiko ir ribotą kiekį energijos, taigi tai LAIKAS ir ENERGIJA.
Jeigu su laiku mes dar šiek tiek mokame elgtis, bent jau mes taip galvojame , tai antrojo gyvenimo resurso mes absoliučiai nepažįstame ir nemokame su juo elgtis.

Kas dieną šiuos resursus mes daliname visiems dykai arba geriausiu atveju už AČIŪ.

Ar tai teisinga?

Spręsti kiekvienam asmeniškai, tačiau jeigu aš prieičiau prie tavęs ir paprašyčiau įpilti man kuro iš tavo automobilio bako, o atlygis tau būtų daugiausia mano AČIŪ ar tave tas tenkintų? Manau daugelyje atvejų NE. Tai kodėl kas dieną taip elgiamės su savo „KURU„?

Nes mes aplamai nežinome, jog juo disponuojame .

Visiems aišku, kiek laiko turime kas dieną – tai 24 h., o kiek turime ENERGIJOS?

ENERGIJA keistas reiškinys, jos negali pačiupinėti, suskaičiuoti, paliesti, bet gali pajausti. Mano suvokimu šis mūsų resursas RIBOTAI NERIBOTAS. Jo kiekis priklauso nuo labai daug faktorių, bet yra vienas iš pagrindinių t.y KIEK ESI „PRISIJUNGĘS” prie savęs.

Pasakyk, kokia tavo dienos rutina, o aš pasakysiu kiek esi GYVAS

Taip, ENERGETINIS RESURSAS neatsiranda iš niekur, mes ją arba patys pasigaminame (vidinė energija) arba pasivagiame iš kitų (išorinė energija). Gal tai atrodo neetiška, bet tai vyksta praktiškai visur, mes to nejaučiame ir nematome, nes esame atsijungę nuo savęs.

Manau kiekvienas prisimenate tą jausmą, kai po susitikimo grįžti su jausmu, lyg būtum išspaustas kaip citrina, arba priešingai grįžti pasikrovęs ir nors jau vakaras, galėtum dirbti dar visą dieną.

Kokia išvada?

Pirmu atveju tu atidavei ir nieko negavai atgal arba buvai tiesiog APVOGTAS. Antruoju atveju, apsikeitei arba APVOGEI kitą .

Kodėl aš sakau APVOGEI arba buvai APVOGTAS?

Žmogus neturintis arba „negaminantis” savo vidinės energijos gyvena išorinės energijos sąskaita imdamas ją iš kitų.

Taigi, koks atsakymas į pradžioje pateiktus klausimus?
Viskas mūsų gyvenime yra apie du pagrindinius resursus LAIKĄ ir ENERGIJĄ ir jų panaudojimo efektyvumą.

Tikriausiai ne kartą yra tekę girdėti iš darbdavio lūpų šią frazę „NEPAKEIČIAMŲ NĖRA”.

KAS TAS PAKEIČIAMAS?

Tai žmogus, kuris kasdien eina į darbą ir kas mėnesį gauna atlyginimą už investuotą savo laiką.

KAS TAS NEPAKEIČIAMAS?

Tai žmogus, kuris žino, kokią vertę įmonei. Jis kuria kievieną dieną, kartais net nebūdamas darbe.

Taigi, jeigu nori tapti nepakeičiamu savo darbdaviui užduok sau klausimą:

KOKIĄ VERTĘ ĮMONEI AŠ KURIU IR KAIP?

Šių dienų statistika Lietuvos įmonėse yra gana liūdna. Didžioji dalis įmonių darbuotojų atlyginimus gauna už tai, kad ateina į darbą ir dažniausiai visai nesvarbu, ar tu įmonės savininkas ar darbuotojas. Jeigu pats verslo kūrėjas nesuvokia savo kuriamos vertės, tai jo samdomi darbuotojai tuo labiau.

Tik žmogus suvokiantis savo kuriamą vetę, gali objektyviai ieškoti kuriamos vertės pas kitus.

Taigi, jeigu norime tapti paklausia „PREKE” darbo rinkoje – pats laikas grynintis savo kuriamą „VERTĘ”. Šis klausimas nėra toks paprastas ir reikės pradžioje išmokti „sulysti” į save ir tą vertę išsitraukti.

Tą pačią formulę galima panaudoti ir šeimyniniuose santykiuose per klausimą:

„Kokią vertę aš kuriu savo žmonai, vaikams, tėvams?”.

Išbandyk tai praktiškai! Rekomenduoju!