1. Motyvacija yra kintanti emocinė būsena. Jei mūsų veiksmai priklauso nuo to, kaip jaučiamės šiandien ryte, mūsų judėjimas bus chaotiškas. Sistema pakeičia emocinį impulsą aiškia elgesio norma – tu darai žingsnį ne todėl, kad „yra ūpas“, o todėl, kad procesas taip sudėliotas.

2. Vienkartinė sėkmė gali būti tiesiog palankių aplinkybių sutapimas. Tačiau jei neturime sistemos, mes negalime to rezultato nei pakartoti, nei išlaikyti. Sistema atskiria atsitiktinį laimėjimą nuo stabilaus, prognozuojamo augimo.

3. Rezultatas pats iš savęs yra tik paskutinis grandinės elementas – mūsų turimos sistemos veikimo pasekmė. Tik perrašius vidinius mechanizmus (įpročius, sprendimų priėmimo taisykles, resursų paskirstymą), natūraliai pasikeičia ir galutinis išvesties taškas.

4. Atskirai paimtas vienas veiksmas dažniausiai neduoda matomo efekto. Sistema užtikrina nuoseklų, kasdienį tų pačių veiksmų kartojimą. Ilgainiui tie maži, beveik nepastebimi žingsniai susijungia ir sukuria eksponentinį proveržį, kurio neįmanoma pasiekti jokiu vienkartiniu šuoliu.

5. Aiški sistema nuima nuolatinį vidinį triukšmą ir sprendimų priėmimo nuovargį. Kai neprivalai kiekvieną kartą iš naujo galvoti „ką dabar daryti?“ ar „kaip čia pasielgus?“, tavo energija nukreipiama tiesiai į patį veiksmą ir vertės kūrimą.