Kaip dažnai susimąstome apie tai, kaip mūsų kalba, transliuojami žodžiai, balso tonas veikia aplinką?

Kaip manote, kodėl tiek daug patiriame nesusikalbėjimo komandose, pokalbiuose su klientais?

Kas iššaukia konfliktus, nesusipratimus ir sudėtingas situacijas, nuo kurių dažnai bėgame, bet nesprendžiame?

Partnerystė versle gana sudėtingas procesas, reikalaujantis didelių abipusių pastangų.

Apie ką yra verslas?
Apie ką yra šeima?
Apie ką yra draugystė?
Apie ką ……?
Apie ką…..?
Apie ką …?

Kiekvienas iš mūsų gyvenime kas dieną disponuojame dviem PAGRINDINIAIS RESURSAIS, nuo kurių priklauso mūsų gyvenimo pasiekimai. Tai yra vieninteliai resursai, kurie priklauso mums asmeniškai ir tik jie yra MONETIZUOJAMI (kapitalizuojami).

Jie susiję ne tik su tuo ką gyvenime turime, ar ką pasiekėme, bet ir su mūsų kasdiene savijauta, sveikata, santykiu ir t.t. Tai resursai, kurie mus įtakoja visomis įmanomomis formomis ir situacijomis.

KAS GI TAI?

Kievieną dieną avansu mes gauname 24 valandas laiko ir ribotą kiekį energijos, taigi tai LAIKAS ir ENERGIJA.
Jeigu su laiku mes dar šiek tiek mokame elgtis, bent jau mes taip galvojame , tai antrojo gyvenimo resurso mes absoliučiai nepažįstame ir nemokame su juo elgtis.

Kas dieną šiuos resursus mes daliname visiems dykai arba geriausiu atveju už AČIŪ.

Ar tai teisinga?

Spręsti kiekvienam asmeniškai, tačiau jeigu aš prieičiau prie tavęs ir paprašyčiau įpilti man kuro iš tavo automobilio bako, o atlygis tau būtų daugiausia mano AČIŪ ar tave tas tenkintų? Manau daugelyje atvejų NE. Tai kodėl kas dieną taip elgiamės su savo „KURU„?

Nes mes aplamai nežinome, jog juo disponuojame .

Visiems aišku, kiek laiko turime kas dieną – tai 24 h., o kiek turime ENERGIJOS?

ENERGIJA keistas reiškinys, jos negali pačiupinėti, suskaičiuoti, paliesti, bet gali pajausti. Mano suvokimu šis mūsų resursas RIBOTAI NERIBOTAS. Jo kiekis priklauso nuo labai daug faktorių, bet yra vienas iš pagrindinių t.y KIEK ESI „PRISIJUNGĘS” prie savęs.

Pasakyk, kokia tavo dienos rutina, o aš pasakysiu kiek esi GYVAS

Taip, ENERGETINIS RESURSAS neatsiranda iš niekur, mes ją arba patys pasigaminame (vidinė energija) arba pasivagiame iš kitų (išorinė energija). Gal tai atrodo neetiška, bet tai vyksta praktiškai visur, mes to nejaučiame ir nematome, nes esame atsijungę nuo savęs.

Manau kiekvienas prisimenate tą jausmą, kai po susitikimo grįžti su jausmu, lyg būtum išspaustas kaip citrina, arba priešingai grįžti pasikrovęs ir nors jau vakaras, galėtum dirbti dar visą dieną.

Kokia išvada?

Pirmu atveju tu atidavei ir nieko negavai atgal arba buvai tiesiog APVOGTAS. Antruoju atveju, apsikeitei arba APVOGEI kitą .

Kodėl aš sakau APVOGEI arba buvai APVOGTAS?

Žmogus neturintis arba „negaminantis” savo vidinės energijos gyvena išorinės energijos sąskaita imdamas ją iš kitų.

Taigi, koks atsakymas į pradžioje pateiktus klausimus?
Viskas mūsų gyvenime yra apie du pagrindinius resursus LAIKĄ ir ENERGIJĄ ir jų panaudojimo efektyvumą.

Kaip atiduodame pinigus?

Laimės kaina: Gyvenime mums rūpi, kad laimingi būtų kiti, o ne mes… Save dažniausiai aukojame kitiems. Perkame savo laimę, mokėdami pinigus kitiems, kad jie būtų laimingi šalia ir jaučiamės atsakingi už juos. Jiems, kitiems, reikia, kad kas nors padarytų juos laimingus. Esame pasiruošę tai duoti.

Vyras jaučiasi atsakingas už moterį, kad tik ji būtų laiminga (o ji kaip nelaiminga, taip nelaiminga). Moteris – naudojasi vyru (ima pinigus iš vyro, pirkdama laimę sau) – per seksą, nuostatas, pažadus….

Taip iškeliauja pinigai. Juos išlupa aplinka per mūsų silpnybes. Galiausiai – kam man pinigai, juk per tai – skausmas, daiktai, problemos, nėra laimės.

Koks sprendimas?

SPRENDIMAS: perėjimas ir didžiausias siekis – ENERGETINIS BALANSAS.

Kaip jį sukurti?

Atrasti tikrąjį save! Bet dažniausiai – skirtingi energijų dažniai santykiuose, kurie traukia,  tolina nuo SAVĘS. Kai žmonės “ieškantys” – yra lengviau, tačiau santuokoje – sudėtinga, nes ten jau viskas aišku, tu negali ieškoti kitų energetinių šaltinių. Kaip išspręsti tai esamoje šeimoje?

Santuokoje sukurti energetinį balansą yra sudėtinga, nes nepavyksta į situacijas žiūrėti neutraliai ir visur atsiranda – pretenzija, interpretacijos arba emocijos, kurios blokuoja racionalų atgalinį ryšį. Tai kyla iš energetinio disbalanso. Dar tai priklauso nuo žmonių sąmoningumo santuokoje.

Pinigus iš namų išneša energetinis disbalansas, kai jį stengiamės kompensuoti pirkdami laimę už pinigus. Personalinės energijos kiekis tiesiogiai susijęs su pinigų kiekiu, energetinis balansas su pinigų išsaugojimo ir tolimesniu jo įdarbinimu.

Energetinis balansas dar susijęs su tuo, iš kokios pozicijos veiki – pozityvios ar negatyvios. Kuo labiau subalansuotas esi, tuo pozityvesnis ir stabilesnis esi.

1 Esmė: Akivaizdu, kad visi gyvenime mokame stengtis dėl kitų. Bet laikas ir mūsų energija turi būti nukreipti rezultato sukūrimui sau. Taigi – kurti vertę kitiems, o rezultatą pasiimti sau ir jį išsaugoti su energetiniu balansu.

2 Esmė:  Kai nebrandūs žmonės įsimyli, pradeda naikinti vienas kito LAISVĘ, kuria PRIKLAUSOMYBES, stato KALĖJIMUS. Brandūs žmonės meilėje padeda vienas kitam LAVĖTI. Kai meilė gyvena KALĖJIME, ji išsigimsta. Kai ji teka kartu su LAISVE – užgimsta DARNA.

Ką esame pasiryžę padaryti, kad tik nematyti rūsčios realybės?

VISKĄ. Kiekvienas gyvenime svaiginasi savaip, rūko, geria, trankosi po pasaulį, vartoja narkotikus, paromis sėdi prie „teliko”, žaidžia kompiuterinius žaidimus, eina iš vieno seminaro į kitą ir t.t.

Šiandien kilo mintis parašyti kelias mintis apie INFOMACINIUS NARKOMANUS. Šios auditorijos tikslas sužinoti vis daugiau ir daugiau, jie bėga iš vieno seminaro į kitą. Mėgsta madingus klausimus: „Kokias knygas tu skaitai ir ką galėtum man rekomenduoti? O pas ką tu mokaisi? O kokius sertifikatus tu jau turi?”. Tačiau, kai tik užduodi jiems kitą klausimą: „O kas tavo gyvenime pasikeitė faktiškai po šios informacijos išklausymo?” Jie pradeda šnypšti ir pasakoti gražias istorijas kaip viskas tuoj tuoj pasikeis.

NEPASIKEIS!!! Nes tai tik vienas iš būdų kaip pabėgti nuo REALYBĖS. Jis dabar labai MADINGAS.

Kai manęs paklausia: „Kokią knygą man rekomenduotum?”.  Aš visada paklausiu kito klausimo:  „O kokį klausimą sprendi?”. Šioje vietoje dažniausiai interesas ir baigiasi, nes nėra jokio klausimo arba kaip dažnai atsako : „Nu žinai asmeninis augimas arba tobulėjimas ir t.t”.

Tai nėra nei blogai nei gerai, svarbu suvokti, kol nėra koordinačių DEGA LAIKAS.

Kol nėra aiškių koordinačių kur važiuoji, visos knygos, seminarai, mokymai yra beprasmis laiko ir pinigų švaistymas.

Gyvenimas yra taksi, kiekvieną rytą jis atvažiuoja pas mus, mes įsėdame ir taksistas klausia: „Kur važiuojame?”. Ar turi atsakymą? Kol nėra šio esminio atsakymo TAKSI stovi vietoje!!!

Tikriausiai bus kam kils klausimas: „Ar aš nesu toks pat?”. Aš kasdien įsisavinu daug naujos informacijos, skaitau, mokausi pastoviai. Skirtumas tas, kad aš žinau kur važiuoju. Nesimokau  dėl to, kad mokytis, o dėl to kad išmokti. Tam  reikia įdėti daug pastangų, kad susirasti reikiamą informaciją, išsifiltruoti, išbandyti praktiškai ir dažniausiai ji būna EN arba RU kalba.

Mes tobulėjame ne nuo to, kad ŽINOME, o tik nuo to ką darome PRAKTIŠKAI.

Tiesa ta, kad dažniausiai, mes bėgame nuo santykių ir negebėjimo juos kurti. Nėra tobulo vyro ar tobulos moters. Tobulus mes kuriame vienas kitą, kiekvieną akimirką ir kuo mažiau nuo to bėgame, tuo labiau išpildytas mūsų gyvenimas.

SANTYKIAI IR GEBĖJIMAS JUOS KURTI KURIA GYVENIMO PUSIAUSVYRĄ!!!

Skirtinguose gyvenimo perioduose mes gauname arba prisiimame vis skirtingus vaidmenis, kuriuos mokomės vaidinti.

VYRAS IR MOTERIS

Tai laikotarpis iki vedybų. Dar šis laikotarpis yra vadinamas SANTUOKOS DEMO versija. Šiuo metu abi pusės stengiasi vienas kitam parodyti geriausias savo savybes ir sužavėti vienas kitą. Perdėta romantika, gėlės kas dieną, komplimentai, maksimalus dėmesys, vakarienė prie žvakių. Trumpai tariant viskas, kas kasdieniniam gyvenime arba nevyksta, arba vyksta labai retai.

VYRAS IR ŽMONA

Tai laikotarpis, kada vienas kitam atskleidžiame tikrąjį AŠ. Staiga dingsta viskas, kas buvo DEMO versijoje. Kuo ilgesnis prieš tai buvo DEMO laikotarpis, tuo didesnis nusivylimas realybėje. Čia susiduriame su tikra realybe ir pastoviomis pretenzijomis „tu toks arba tokia anksčiau nebuvai, jeigu būčiau žinojusi, kad bus taip, būčiau netekėjusi už tavęs” ir t.t. SVEIKINU TAI REALYBĖ. Šiame laikotarpyje gyvename vienas dėl kito ir šis laikotarpis – vienas iš perspektyviausių ir produktyviausių mūsų gyvenime, visas laikas yra mūsų ir mums.

TĖTIS IR MAMA

Tai laikotarpis, kurio metu mokomės būti tėvais savo vaikams. Tipinė klaida, kada išjungiame vaidmenį, kuris buvo prieš tai – VYRAS ir ŽMONA. Praktiškai pamirštame save ir vienas kitą, dingsta laikas kartu t.y laikas tik VYRUI IR ŽMONAI. Šiame laikotarpyje moteris užsiėmusi vaiku ir buitimi, o vyras darbu ir pinigais. Vyksta gyvenimas dėl vaikų. Kuo daugiau vaikų, tuo mažiau dėmesio vienas kitam, tuo labiau apmiršta santykiai. Gyvenimas tampa pilkas ir nuobodus, viskas aišku ir nuspėjama, ištinka dvasinė MIRTIS ir toliau belieka laukti tik fizinės mirties.

DIEDUKAS(SENELIS) IR MOČIUTĖ(SENELĖ)

Taigi, vaikai užaugo ir paliko namus, vėl likote dviese. Tai dar vienas krizinis gyvenimo laikotarpis, kadangi jau ilgą laiką gyvenome dėl vaikų, o jiems išėjus, neaišku dėl ko toliau gyventi. Jau senai pamiršome, ką reiškia VYRAS IR ŽMONA, kas tai per jausmas? Gyvenimas tampa beprasmis, nes būtent šiame laikotarpyje, kada namus palieka vaikai –  suaugę skiriasi, nes nebeliko jungiamosios grandies – VAIKŲ. Taigi, tarpusavio santykių nekūrimas priveda prie skyrybų arba toliau gyvename kaip du draugai iš įpročio, be jokio emocinio kontakto ir laukiame, kada gi greičiau ateis ta MIRTIS. Liūdnas ir emocionaliai sunkus laikotarpis, nes čia belieka laukti tik dviejų dalykų, t.y kada atvažiuos vaikai ir kada perves pensiją, nes jau baigiasi kruopos.

IŠVADA

Mums vis dar sunku suvokti, jog gyvenimas yra mūsų ir gyvename jį dėl savęs, sudėtingai arba visai nekuriame santykio tarp vyro ir žmonos. Tikslas nepaleisti nei vieno šio gyvenimo vaidmens ir išmokti persijunginėti. Visos gyvenimo negandos yra iš to, kad paliekame vieną vaidmenį ir einame prie kito. Šie vaidmenys mums gyvenime ir yra duodami palaipsniui, kad išmoktume visus, bet atsiradus naujam, nevalia paleisti prieš tai buvusio. Deja, realybė tokia, kad gyvenime einame nuo vieno prie kito, o senatvėje suprantame, kad esame vienas kitam svetimi. Tačiau svarbu suvokti, jog NIEKAS DĖL NE KALTAS, mūsų niekas to nemokė. Santykiai pabyra iš karto, kai išjungiame VYRO ir ŽMONOS vaidmenis, nustojame gyventi dėl savęs ir vienas kito.

GYVENIMAS NĖRA NUOSTABUS SAVAIME, MES JĮ TOKĮ SUKURIAME PATYS!