„Įsivaizduok, kad kiekvieną rytą prie tavo namų atvažiuoja TAKSI, nori tu to, ar ne. Vos pramerkus akis tu jau sėdi jame. Kokį klausimą taksistas visada užduoda tau prieš pajudėdamas iš vietos? Kur važiuosime? Čia mes susiduriame su pasirinkimais. Ką rinktis? Rinktis save ir savo kelią, ar eiti ten, kur viskas saugu, aišku, pažįstama. Daugelio pasirinkimai apsiriboja ties būtiniausių poreikių patenkinimu: darbas, šeima, automobilis, namas, atostogos… Tokį modelį mes gauname iš savo supančios aplinkos, visuomenės primestų stereotipų, šeimos. Mes įpratome klausytis kitų, žiūrėti, kaip kiti gyvena, tačiau neklausiame savęs, ko noriu AŠ.”

Klausimai, kuriuos užduodi sau

Mūsų gyvenimo kokybė ir augimo progresas priklauso nuo to, kaip gebame bendrauti su savimi. Kokį santykį kuriame? Kokius klausimus užduodame sau? Su kokiu klausimu mes prabundame ir su kokiais atsakymais einame miegoti?

Aš visuomet siūlau peržvelgti savo dieną ir pažiūrėti, kiek skiriate laiko sau, kiek laiko būnate vienas, be išorinės įtakos. Tai tarsi savo dienos auditas, kuris leidžia pamatyti realią situaciją. Išorinės aplinkos įtaka visus veikia vienodai, tik klausimas, kaip gebame su tuo tvarkytis?

„Kuo mažiau laiko praleidžiame su savimi, tuo labiau esame įtakojami išorinės aplinkos, todėl dažniausiai tampame priemone kitiems.“

Dažniausiai atsakymus turime tik tam tikrame gyvenimo laikotarpyje

Mūsų gyvenimo tikslai, siekiai labai dažnai užsibaigia ties būtiniausių poreikių patenkinimu. Kodėl? Kol esame jauni, ką tik pabaigę mokslus, esame „alkani”, norime gero darbo, savo būsto, automobilio, žinome, ką reikia daryti, kur eiti, kad viską pasiekti. Esame energingi, nes veikiame iš pertekliaus ir dažniausiai mums sekasi.

Tačiau kai viską pasiekiame, mes nustojame klausti savęs. Tampame uždaresni, stengiamės saugoti tai, ką esame susikūrę. Baimė prarasti tampa įrankiu, kuris mus įkalina. Visa aplinka signalizuoja mums apie tai, kad gyventi ramiai ir saugiai, per daug nekeliant klausimų. Ir šioje vietoje suveikia AUTOPILOTAS. Darbas yra, maisto netrūksta, namas stovi, vaikai krykštauja, laisvalaikiu pasirūpinta, tačiau viduje vis tiek kažkoks keistas jausmas. Trūksta viduje, ne išorėje. Kur pradingo tas jausmas, kuris buvo tuomet, kai viso to siekėte, kai jūsų gyvenimas buvo GYVAS?

Kas stabdo mūsų gyvenimo progresą?

BAIMĖ, KALTĖ ir GĖDA – tai yra trys pagrindiniai jausmai, kurie iki tol, kol nėra atpažinti, naikina mūsų pasitikėjimo savimi pamatus ir griauna mūsų gyvenimo progresą. Kai tik savo gyvenime pasiekiame kažką reikšmingo, bijome tai prarasti ir pradedame saugoti. Kuo labiau bijome, tuo daugiau prarandame. Vėliau kaltiname save dėl praradimo, o pabaigoje mus pribaigia gėda prieš kitus, jog praradai tai, ką buvai sukūręs.

Tačiau pagrindinė problema yra ne patys jausmai, o negebėjimas jų atpažinti, o vėliau juos išgyventi ir suvaldyti. Bijoti yra normalu. Tai vienas iš savisaugos jausmų. Tačiau mes bijome ne kažkokios konkrečios baimės, o paties baimės jausmo, nes neleidžiame sau bijoti. Kuo labiau vengiame savo baimės jausmo, tuo dažniau jis apie save praneša. Leiskime sau išgyventi kiekvieną baimę per jausmą ir ji išnyks. Atpažinus šiuos jausmus savyje per patirtį, gyvenimas įgauna naują pagreitį ir tai ką praradome, mes atkuriame per kur kas trumpesnį laiką.

Ar leidžiame sau rinktis?

Pasirinkimai yra visuomet susiję su sprendimais. Sprendimai susiję su atsakomybe. Atsakomybė – primesta ar prisiimta? Kai priimame sprendimą, kuris keičia mūsų gyvenimą, o ne ieškome, kad tai padarytų kitas, mes prisiimame atsakomybę. Kai atsakomybė primesta kito žmogaus, jaučiate naštą – tampate aplinkos produktu. Kai leidi sau rinktis, nebijai klysti. Nes kiekviena klaida – tai patirtis, kuri veda link augimo.

Svarbiausia – priežastys, o ne simptomų valdymas

Simptomus mes visi mokame valdyti ir tai susiję su bėgimu nuo savęs. Vieniems tai būna kelionė į egzotiškus kraštus, kitiems – naujas pirkinys, dar kitiems – nauja pramoga, t.y. pastovus laimės piliulės ieškojimas. Tol, kol bėgame nuo savęs galvodami, kad tokiu būdu viską išspręsime, gyvenimas mus sugrąžina į tą pačią situaciją, būseną tam, kad pagaliau išspręstume.

„Vienatvė šiuo atveju yra ir didžiausia bausmė ir didžiausias stebuklas.“

Laikas, energija, pinigai. Resursų formulė

Visas mūsų gyvenimas pastoviai sukasi aplinkui tris pagrindinius gyvenimo resursus LAIKĄ, ENERGIJĄ ir PINIGUS. Savo veikloje aš taikau paprastą, tačiau labai aiškiai atspindinčią resursų valdymo formulę:

Kaip šiuo metu paskirstote juos? Taip, kaip gebame pažinti ir valdyti savo vidinius bei išorinius resursus, tokį rezultatą ir turime. Kiek investuojame į save, kad būtume energingi, sveiki, efektyvūs, kaip planuojame savo laiką ir kam atiduodame? Dažnai mes nevertiname to, ką turime savyje. O tol, kol mums patiems tai nerūpi, nerūpi ir kitiems.

„Bendraudamas su savo klientais, dažnai susiduriu su tais pačiais klausimais: Kaip viską suspėti? Iš kur gauti papildomo laiko? Pastoviai jaučiuosi išsekęs, esu įtampoje, esu „busy, busy“… Iš kokių pozicijų kuriate savo rezultatą?“

Mes kiekvieną dieną gauname tą patį valandų skaičių ir tai yra konstanta. Laikas – resursas, kurį galime efektyviai išleisti savo produktyvumui, jį planuojant. Prioritetai – tai, kas yra svarbu, ką galiu padaryti dabar, ką galiu atidėti. Pirmiausiai susitelkiame į tai, kas bet kuriuo metu jums suteikia didžiausią vertę ir svarbą.

Kalbant apie pinigus, juos gauname už kuriamą vertę. Tačiau rizika tokia, kad net ir turėdami pinigų, nebūtinai augsite. Pinigai yra tik priemonė tikslui pasiekti, nieko daugiau.

Ar žinome gyvenimo žaidimo taisykles?

Gyvenimas yra apie AUGIMĄ ir PATYRIMĄ. Kas keičiasi žmogaus gyvenime nuo to, kad jis tik žino? Mes mokomės patirdami. Kol žaidžiame, tol gyvename. Taisyklės paprastos – priimti tai, kas ateina į tavo gyvenimą, ar tai būtų žmogus, situacija, būsena, jausmas. Kalbant apie jausmus, nereikia vengti nė vieno jausmo, kuris ateina pas mus kiekvieną dieną. Nereikia gniaužti savyje ar kažkam atiduoti.

Tu gali pats kurti savo ateitį arba Tau ją sukurs kiti

Pabaigai noriu pasidalinti patirtimi. Mano gyvenimas kelis kartus apgriuvo dėl to, kad daugiausiai rūpinausi kitais, o mažiausiai savimi. Viskas pasikeitė tik tada, kai nustojau rūpintis kitais ir pradėjau rūpintis savimi. Pasirodo, jog viskas mūsų gyvenime yra tik pasirinkimas. Jeigu nesirenki tu, pasirenka tave.

Straipsnis parengtas pokyčių konferencijai „Išdrįsk pradėti” 2020 m. Jį galima rasti: https://www.moteris.lt/lt/laisvalaikis/g-62157-nerijus-cibulskis-trys-pagrindiniai-jausmai-stabdo-jusu-gyvenimo-progresa

*Norėdami gauti daugiau informacijos apie ReSTARTĄ ar turite pasiūlymų mums, susisiekite su mumis info@restartas.eu.